Baltymai – dažniausi klausimai.

Daktarai kalba, kad jeigu vartosiu tokį didelį kiekį baltymų, pakenksiu savo inkstams. Ar tai tiesa ?


Dažnai girdime, kad didelis kiekis baltymų yra asocijuojamas su inkstų problemomis. „Baltymai apkrauna jūsų inkstus“ arba „baltymai pažeis jūsų inkstus“. Tai neretai sutinkami argumentai, kurie turėtų atgrasyti žmones nuo didelių baltymų kiekių. Tačiau ar tokie pareiškimai teisingi?


Truputį taip ir tikrai ne


Dažniausiai žmonės kalbėdami apie neigiamą poveikį inkstams, turi omenyje Brenerio hipotezę (1982m.). Ši hipotezė teigė, kad padidėjusi filtracija ir spaudimas inkstuose (konkrečiau kalbant, glomerulų, kapiliarų kamuolėlyje) sukelia įvairias neigiamas pasekmes. Toliau buvo pastebėta, kad būtent didesnis baltymų kiekis ir yra didesnio spaudimo ir filtracijos kaltininkas. Vis dėlto, dauguma mokslininko tyrimų buvo atlikta su gyvūnais arba žmonėmis, kurie jau turėjo inkstų problemų. Tai paneigia argumentą, kad didesnis baltymų kiekis gali pakenkti sveikiems ir nepažeistiems inkstams. Kalbant tiksliau, žmonėms, kurie turi pakitimų inkstuose, rekomenduojama sumažinti savo dienos baltymų kiekį iki 0.6-0.8g/kg/d.






O kaip gi su žmonėmis, kurių inkstai sveiki?


Pastebima, kad baltymų kiekis net iki 3.3g/vienam kūno kilogramui(kg)/per dieną(d) yra saugus. 20 kultūristų ir 17 kitų atletų tyrimo metu suvartojo 2.8g/kg/d. Kasdien buvo tiriamas jų kraujas ir šlapimas – per savaitę nebuvo rasta jokių inkstų pažeidimų ar kitokių neigiamų padarinių. Taip pat, Martin et al. 2005m. savo apžvalginiame straipsnyje nerado jokių įrodymų, jog didesnis baltymų kiekis gali pakenkti žmonėms, kurie neserga jokiomis inkstų ligomis ir yra sveiki.


Visai nesenai buvo atliktas tyrimas, (Antonio et al. 2016) kuriame dalyvavo svorių kilnojimu užsiimantys žmonės Mokslininkai per pusę metų nepastebėjo jokio neigiamo poveikio inkstams, kasdien vartojant 3.3g/kg/d baltymų.


Taigi, matome, kad sveikiems ir inkstų pažeidimų neturintiems žmonėms, net ir labai dideli baltymų kiekiai per dieną, nėra pavojingi.


Kaip išgaunami baltyminiai milteliai?


Baltyminiai milteliai yra gaminami iš sūrio išrūgų. Gaminant sūrį susidaro skystos, saldžios išrūgos. Po to jas reikia atitinkamai perdirbti, kad sumažėtų aukštas natūralus laktozės kiekis ir liktų kuo švaresni baltymai. Tolesnė apdirbimo procedūra yra ultrafiltracija. Riebalai ir laktozė yra išfiltruojami specialiais keraminiais filtrais. Skystas, baltymais turtingas koncentratas yra išdžiovinamas. Tolesniame etape milteliai yra smulkinami tam, kad būtų užtikrintas jų geras tirpumas ir jie netaptų lipnūs. Jūs galite atpažinti aukštos kokybės produktą dar ir iš to, kad milteliai greitai ir pilnai ištirpsta skystyje. Arba kalbant paprasčiau – aukštos kokybės baltymai yra lengvai maišomi

Dar šiek tiek apie baltymus

Tarp labiausiai paplitusių baltyminių produktų šiuo metu pirmauja išrūgų (WHEY) baltymai. Išrūgų baltymais – angliškai “Whey” – vadinami pieno baltymai. Baltymai klasifikuojami pagal jų veiksmingumą ir biologinę vertę (BV). Kuo didesnis jų veiksmingumas ir biologinė vertė, tuo greičiau ir veiksmingiau maistinis baltymas bus pasisavintas organizmo. Kuo daugiau baltymuose yra nepakeičiamų amino rūgščių (nepakeičiamos amino rūgštys – tai amino rūgštys, kurių organizmas negali pasigaminti pats), tuo aukštesnės kokybės yra baltymai.

Biologinė vertė (BV) parodo, kaip efektyviai maisto baltymai yra įsisavinami ir panaudojami mūsų kūno. Šiuo atveju – baltymų sintezei.



Kiek turėčiau baltymų suvartoti iš maisto ir kiek galiu gauti iš papildų?


Toks klausimas iškyla todėl, kad dauguma nežino iš ko yra gaminami išrūgų baltymai arba baltyminiai papildai.


Paimkite kaip pavyzdį išrūgų baltymus (whey protein) tai tokie baltymai, kurie buvo išgauti gaminant sūrį. Tikriausiai dauguma nerimauja todėl, kad tokie baltymai tam tikra prasme yra perdirbti. Vis tik, jeigu pažvelgsime atidžiau – dauguma baltymų yra perdirbti: jogurtas, skirtingo riebumo pienas, grietinė, sūris. Tačiau nei vienas iš šių produktų nėra laikomas pavojingu. Išrūgų baltymų vartojimas (arba kitaip baltyminių miltelių) niekuo nesiskiria nuo didesnio pieno ar jo produktų suvartojimo. Vienintelė problema čia gali būti laktozės netoleravimas. Tokiu atveju reiktų rinktis ne koncentratą, o izoliatą arba hidrolizatą – šie produktai neturi laktozės. (iki 1%)


Ant kiekvienos pakuotės rasite ir tokį užrašą: ne daugiau kaip 2 kartai per dieną. Bet peržengus šią ribą, mes nematome jokio neigiamo poveikio organizmui. Kaip ir kalbėjome – tai tie patys baltymai. Problema gali būti per dažnas tokių produktų vartojimas vietoj kitokių baltymo rūšių. Jeigu visą savo baltymų normą surenkate iš miltelių, jūsų dienoje nelieka vietos tokiems produktams kaip kiaušiniai, žuvis, mėsa ir pan. Baltymų pasisavinimo prasme jūs nieko neprarasite, tačiau šiuose produktuose gausu ir kitų, žmogui būtinų elementų.


Iš tiesų, baltyminių miltelių arba pieno išrūgų baltymo pasisavinimo procentas yra labai didelis, netgi didžiausias iš visų kitų baltymų pasirinkimų. Tiesiog nereikėtų persistengti ir į savo maisto racioną įtraukti įvairių produktų.

Kas turėtų vartoti baltyminius miltelius?